Istoriją kuriame kartu

Šią žemę, vardu Lietuva, paveldėjome iš protėvių.
Ne sykį keitėsi lietuvių valstybės sienos, tačiau iš amžių glūdumos jos įkūrėjai siunčia mums  ženklus, bylojančius apie gyvybingumo ir stiprybės šaltinius.
Pažintis su Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių, lenkų, rusų, baltarusių, žydų, karaimų bei totorių nekilnojamuoju kultūros paveldu,  ryšių su religija bei papročių puoselėjimo tradicijomis.

  • Scenarijaus autorė – Ala Asovskaja
  • Režisierė – Janina Lapinskaitė
  • Operatorius – Vytas Plytnikas
  • Montažo režisierius – Arvydas Raginis
  • Prodiuseris – Algirdas Žvinakevičius

Premjera 2009 m. sausio 7 d. „Forum Cinemas Vingis“
Dėkojame:Lietuvos geležinkeliai

Filmas skirtas Europos paveldo dienoms.
Filmas sukurtas Kultūros paveldo departamento užsakymu.

Trukmė 60 min.  DVD
Lietuvių k.

 

Filmą galite žiūrėti čia:

Išsaugokim Lietuvos pilis, dvarus ir parkus

Ar kada nors klausėte savęs: turėtume ar neturėtume Mikalojų Konstantiną Čiurlionį – menininką, kurio paveikslais ir muzika žavisi visas pasaulis, jeigu Lietuvoje nebūtų kunigaikščių Oginskių – garsiojo ,,Polonezo” autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio – vaikų ir anūkų?

Juk būtent Plungėje – kompozitoriaus vaikaičio Mykolo Mikalojaus Oginskio įsteigtoje muzikos mokykloje nuo 14 metų mokėsi ir grojo dvaro orkestre mažasis Kostas…

Būtent dvarai Lietuvoje buvo tapę kultūros, meno ir dvasinio gyvenimo centrais, garsėjo ten sukauptomis meno kolekcijomis, bibliotekomis, o išsilavinę ir neabejingi menui jų savininkai steigė mokyklas, burdavo teatro trupes ir orkestrus.

Tad kartu su Čiurlioniu, jo menų sintezės idėjų ir kitų iškilių to meto kūrėjų muzikos lydimi, pasižvalgykime po vietas, menančias tūkstantmetę mūsų istoriją.

Į tokią kelionę, nusprendę padėti prisiliesti prie žymaus kompozitoriaus ir dailininko darbų šalies miestų ir miestelių bendruomenėms bei prikelti iš užmaršties senąsias dvarų kultūros tradicijas ir ragindamas saugoti Lietuvos pilis, dvarus ir parkus, pakvietė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos rėmimo fondas.

  • Scenarijaus autoriai  – Juozas Javaitis ir Birutė Žemaitytė
  • Režisierius – Juozas Javaitis
  • Operatorius – Donatas Buklys
  • Prodiuseris – Algirdas Žvinakevičius

Filmas – etiudas.
Trukmė 30 min. DVD
Filmas pristatytas žiūrovams  2007 birželio 28d. Trakų pilyje

Lietuvos parkų ir sodų kelias

Tęsdami dokumentinių filmų apie Lietuvą ciklą pristatome naujausią videoapybraižą “Lietuvos parkų ir sodų kelias”, pasakojantį apie šalies parkų istoriją.

Pasakojama, kad seniausiam Paežerių parko medžiui – apie 400 metų… Ir pasodintas jis dvaro įkūrimo proga.

O Panemunės pilies parke stūksančiuose pilkapiuose, sako, ilsisi kunigaikštis Vytenis ir jo žmona…
Bet medžiai ne visuomet supo senovės pilis.

Ir prie Biržų pilies XVI a. pabaigoje parko tikrai nebuvo.

Tuomet bastioninę tvirtovę pasistačiusiems kunigaikščiams Radviloms labiau rūpėjo apginti savo valdas nuo švedų antpuolių. Tad svarbesni čia buvo gynybiniai grioviai ir pylimai… Tačiau XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje  barokinio ir klasikinio stilių parkai puošė jau daugelio didikų rūmus. Vienas iš jų, įkurtas Kretingoje, prilygo gražiausiems to meto Vakarų  Europos parkams. Grafo Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva čia buvo įrengtas ir didžiausias Lietuvoje Žiemos sodas.

Patys gražiausi mūsų peizažiniai parkai – keturi prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė, kurį į Lietuvą pasikvietė grafas Feliksas Tiškevičius, kūriniai. Didžiąją dalį savo spindesio iki mūsų dienų išsaugojusiame Plungės dvaro parke ir šiandien įspūdingiausi senieji galingi ąžuolai, išsikeroję po vieną ir grupėmis. Tik į parko gilumą pro medžius ir krūmus jau nebe taip lengva pažvelgti…

O Rietavo parkas, kurį išretintame miške įkūrė Irėnijus Oginskis, jau nebe toks. Šiandien galime tik įsivaizduoti, kaip jis atrodė XIX amžiaus viduryje…Vis gausėjančios Vilniaus universiteto botanikos sodo kolekcijos daugiau kaip prieš 30 metų įkurdintos senoje dvarvietėje. Tapęs jų prieglobsčiu, atgyja ir Kairėnų angliško stiliaus peizažinis parkas. O čia dirbančių mokslininkų patirtis – neįkainojamas lobis tiems, kurie šiandien rūpinasi senaisiais ar kuria naujus parkus.
Tačiau parkai, kuriuos kuriame šiandien, jau kitokie. Vienur tai modernios skulptūros po atviru dangumi, tarsi įprasminančios pokyčius ir skatinančios žengti toliau (Europos parkas šalia Vilniaus). Kitur – į sodybą iš atokiausių vietų suvežti neįtikėtinų formų akmenys – pačios gamtos kūriniai.

Dar kitame nejučia leidiesi į kelionę laiku ir žvelgi į visai netolimą praeitį… (Grūto parkas)
Nors istorinių parkų restauravimas Lietuvoje dar tik prasideda. Tačiau prieš du dešimtmečius Vakarų Europoje kilusi kultūros paveldo gaivinimo banga mus jau pasiekė. Ir nors prireiks nemažai laiko ir dar daugiau kantrybės, senieji parkai ir sodai vėlsužaliuos, o tvenkinių akys – atsivers. Nes tai – vertybės, kurias paveldėjome ir kuriomis didžiuosimės.

  • Scenarijaus autorė: Birutė Žemaitytė
  • Režisierius: Saulius Vosylius
  • Operatorius: Donatas Buklys
  • Prodiuseris: Algirdas Žvinakevičius

DVD 30 min. Lietuvių ir anglų kalbomis

E.Andre parkų kelias Lietuvoje – galimybės ir realybė

Ar ką nors žinote apie garsų prancūzų landšafto architektą E. Andre, kuris XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje sukūrė apie 100 nepaprastai gražių parkų Prancūzijoje, Anglijoje, Danijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Belgijoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės ir Lotynų Amerikoje ir kitur?

Gal  žinote, kad Lietuvos grafų Tiškevičų kvietimu E.Andrė dirbo Lietuvoje ir sukūrė reprezentacinius, rezidencinius peizažinius parkus Palangoje, Lentvaryje, Užtrakyje bei Trakų Vokėje…

O gal  matėte, kaip šie parkai atrodo šiandien?

Užsienio ekspertai patvirtina mūsų kraštovaizdžio specialistų nuomonę, kad įmanoma sukurti unikalų, daug turistų dėmesio sulauksiantį E.Andre parkų kelią (Palanga, Užutrakis, Trakų Vokė, Lentvaris)… Taip, įmanoma, tik… ar spėsime?

  • Scenarijaus autorė Birutė Žemaitytė, režisierius Juozas Javaitis, operatoriai Donatas Buklys ir Nerijus Didvalis, montažo režisierė Dovilė Marozaitė, prodiuseris Algirdas Žvinakevičius.

Filmo rėmėjas: Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos.

Dėkojame: UAB “Aerodream” už gražų bendradarbiavimą.

"Pragiedruliai 2006" apdovanojimas

„Pragiedruliai 2006“ apdovanojimas už geriausią apybraižą kultūros tema.

Lietuva. Anapus ir šiapus laiko

Įgarsintas lietuvių, rusų, anglų kalbomis!
Formatas: DVD
Trukmė: 54 min.

Pažintis su UNESCO saugomais pasaulio kultūros paveldo objektais Lietuvoje: Kernavė, Kuršių nerija, Vilniaus senamiestis,  kryždirbystė, dainų šventės.

Kaip medis kaupia atmintį savo rievėse, taip ir žemė kaupia atsiminimus apie savo praeiti – Zackagirio takas, Margionys, Zervynos, Beržoras, Liškiava, Minijos kaimas, Grūtas. Užutrakis, Pažaislis, Šiauliai, Kėdainiai, Druskininkai, Nida, Klaipėda, Kaunas, Trakai, Vilnius…

Scenarijaus autorė Aušra Kalinauskienė, operatorius ir režisierius Justinas Lingys, montažo režisierius Anatolijus Tetiušinas, garso režisierius Ramojus Skersys,  prodiuseris Algirdas Žvinakevičius

Filmas sukurtas kartu su Kultūros paveldo departamentu prie LR Kultūros ministerijos.

Filmas apie Lietuvą  geriausia dovana Jums ir Jūsų draugams!

Čia naujai pamatysite kokia graži ir turtinga Lietuva.

Lietuvos dvarai

Dvaruose nuo seno gyveno ir kūrė ne tik iškilūs Lietuvos  rašytojai, mokslininkai, kultūros ir politikos veikėjai, bet ir įvairų tautų žmonės: prancūzai, anglai, italai, vokiečiai, danai, lenkai ir kt. Jie dvaruose puoselėjo Europinę kultūrą: mokė kalbų, rėmė pažangias mokslo idėjas atėjusias iš Europos, kūrė ir išlaikė bibliotekas, dvaro teatrą, buities ir kultūros muziejus.

Ekologija ir akvakultūra

Žinoma, kad 1534 metais iš Rytų Prusijos karpių ikrų, kitais duomenimis – lervučių, buvo atgabenta į Mažąja Lietuvą. Kai kurie moklininkai teigia, kad karpiai į Lietuvą atvežti 17-18 amžiuje. Daug Lietuvos tvenkininės žuvininkystės vystymui prisidėjo Šilo Pavėžupio tvenkinių savininkai tėvas Vladas ir sūnus Stasys Putvinskiai. Na, o Kurtuvėnų tvenkinių savininkas grafas Stanislovas Zyberkas – Pliateris karpius į savo tvenkinius iš Čekoslovakijos atsivežė 1923 metas. Žodžiu, karpiai įvairiais keliais plito Lietuvos tvenkiniuose, o iš jų pasprukę pratekančiais upeliais, apsigyveno kituose vandens telkiniuose bei stambesnėse upėse. Taip karpis tapo ir žvejų mėgėjų mėgstamu, vienu sportiškiausiu žūklės objektu.