Trys Ignalinos atominės elektrinės dešimtmečiai

Nedaug Lietuvoje įmonių, kurios vertinamos taip prieštaringai, kaip IAE. Nuo pat pradžių vieni įžvelgė naujas galimybes, kiti dėl jos nerimavo… Skirtingai į klausimą ,,gerai ar blogai, kad IAE stabdoma?” atsakoma ir dabar…

  • Scenarijaus autoriai:Viktorija Kuliomina, Joana Lapenienė, Donatas Valančiauskas, Birutė Žemaitytė
  • Režisierius – Tomas Dainius Ribaitis
  • Operatorius – Laisvūnas Karvelis
  • Montažo režisierius  – Anatolijus Tetiušinas
  • Kompiuterinė grafika – Donatas Simaitis
  • Prodiuseris – Algirdas Žvinakevičius

Filmas sukurtas 2007 metais, Lietuvos Ūkio ministerijos užsakymu.

Keturios dalys po 30 min. DVD
Lietuvių, rusų, anglų k.

Laimingi buvę jo akivaizdoje

Prisiminimais apie vieną iškiliausių Lietuvos  XX –jo amžiaus  asmenybių, kunigą Kazimierą Vasiliauską,visų sutartinai vadinamo Monsinjoru, dalijasi žymūs Lietuvos žmonės – rašytojas Justinas Marcinkevičius, Prezidentas Algirdas Brazauskas, kiti artimai su  kunigu bendravę – žurnalistai, kunigai, gydytojai, laisvės ir lagerio bičiuliai, kaimynai.

„Kažkokiu stebuklingu būdu  jo buvimas tebejaučiamas. Laiminga tauta jį turėjusi ir tebeturinti. Laimingi buvę jo akivaizdoje“
Prof.  Viktorija Daujotytė

  • Scenarijaus autorės: Dalia Kutraitė – Giedraitienė ir Ramunė Sakalauskaitė
  • Režisierius ir operatorius: Saulius Vosylius
  • Montažo režisierė: Česlova Juršėnienė
  • Prodiuseris: Algirdas Žvinakevičius

Filmas pristatytas žiūrovams 2007m lapkričio mėn. kinoteatre „Coca Cola Plaza“.

Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos padedant, filmas išplatintas Lietuvos bibliotekoms.

Medija


Trukmė 30 min. DVD
Lietuvių k.
2008 m. kartu su LTV filmu „Monsinjoras“, išleistas bendrame DVD albume.

Filmą galite pažiūrėti čia:

http://www.bernardinai.lt/tv/laida/164/laimingi-buve-jo-akivaizdoje-mons-kazimieras-vasiliauskas

Senieji Lietuvos vargonai

Sovietmečiu buvo sunaikinti beveik visi istoriniai vargonai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bažnyčiose…

2007 metais Lietuvoje pilnai ar fragmentiškai buvo išlikę apie 450 istorinių vargonų.

200 iš jų buvo įrašyti Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registre…

Išlikę autentiškiausi, nerestauruoti ir nepakeisti vargonai dar groja mažų miestelių, kaimelių bažnyčiose… Bet ar ilgai dar galėsime klausytis jų muzikos?

Vien 2007 metais sudegė Naujamiesčio bažnyčios vargonai (pastatyti 1935 m.), buvo
sutalžyti kirviu Nedzingės bažnyčios vargonai (pastatyti XIX a. pradžioje)…

Anksčiau demontuoti Šiaulių katedros ir Sartininkų bažnyčios vargonai guli sandėliuose išardyti… Daugiau nei 90 nuošimčių Lietuvos istorinių vargonų būklė yra bloga…

  • Scenarijaus autorius – Girėnas Povilionis
  • Režisierius – Tomas D.Ribaitis
  • Operatorius – Giedrius Ilgūnas
  • Montažo režisierius – Anatolijus Tetiušinas
  • Kompiuterinė grafika – Edgaras Perednis
  • Kompozitorius – A. A. Apanavičius
  • Prodiuseris – Algirdas Žvinakevičius

Dėkojame:

  • VšĮ Vargonų paveldo centrui,
  • Mažosios Lietuvos istorijos muziejui.
  • Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos padedant, filmas išplatintas Lietuvos bibliotekoms.

Filmas sukurtas Europos paveldo dienoms, Kultūros paveldo departamento užsakymu.

Istoriją kuriame kartu

Šią žemę, vardu Lietuva, paveldėjome iš protėvių.
Ne sykį keitėsi lietuvių valstybės sienos, tačiau iš amžių glūdumos jos įkūrėjai siunčia mums  ženklus, bylojančius apie gyvybingumo ir stiprybės šaltinius.
Pažintis su Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių, lenkų, rusų, baltarusių, žydų, karaimų bei totorių nekilnojamuoju kultūros paveldu,  ryšių su religija bei papročių puoselėjimo tradicijomis.

  • Scenarijaus autorė – Ala Asovskaja
  • Režisierė – Janina Lapinskaitė
  • Operatorius – Vytas Plytnikas
  • Montažo režisierius – Arvydas Raginis
  • Prodiuseris – Algirdas Žvinakevičius

Premjera 2009 m. sausio 7 d. „Forum Cinemas Vingis”
Dėkojame:Lietuvos geležinkeliai

Filmas skirtas Europos paveldo dienoms.
Filmas sukurtas Kultūros paveldo departamento užsakymu.

Trukmė 60 min.  DVD
Lietuvių k.

 

Filmą galite žiūrėti čia:

Išsaugokim Lietuvos pilis, dvarus ir parkus

Ar kada nors klausėte savęs: turėtume ar neturėtume Mikalojų Konstantiną Čiurlionį – menininką, kurio paveikslais ir muzika žavisi visas pasaulis, jeigu Lietuvoje nebūtų kunigaikščių Oginskių – garsiojo ,,Polonezo” autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio – vaikų ir anūkų?

Juk būtent Plungėje – kompozitoriaus vaikaičio Mykolo Mikalojaus Oginskio įsteigtoje muzikos mokykloje nuo 14 metų mokėsi ir grojo dvaro orkestre mažasis Kostas…

Būtent dvarai Lietuvoje buvo tapę kultūros, meno ir dvasinio gyvenimo centrais, garsėjo ten sukauptomis meno kolekcijomis, bibliotekomis, o išsilavinę ir neabejingi menui jų savininkai steigė mokyklas, burdavo teatro trupes ir orkestrus.

Tad kartu su Čiurlioniu, jo menų sintezės idėjų ir kitų iškilių to meto kūrėjų muzikos lydimi, pasižvalgykime po vietas, menančias tūkstantmetę mūsų istoriją.

Į tokią kelionę, nusprendę padėti prisiliesti prie žymaus kompozitoriaus ir dailininko darbų šalies miestų ir miestelių bendruomenėms bei prikelti iš užmaršties senąsias dvarų kultūros tradicijas ir ragindamas saugoti Lietuvos pilis, dvarus ir parkus, pakvietė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos rėmimo fondas.

  • Scenarijaus autoriai  – Juozas Javaitis ir Birutė Žemaitytė
  • Režisierius – Juozas Javaitis
  • Operatorius – Donatas Buklys
  • Prodiuseris – Algirdas Žvinakevičius

Filmas – etiudas.
Trukmė 30 min. DVD
Filmas pristatytas žiūrovams  2007 birželio 28d. Trakų pilyje

Lietuvos parkų ir sodų kelias

Tęsdami dokumentinių filmų apie Lietuvą ciklą pristatome naujausią videoapybraižą “Lietuvos parkų ir sodų kelias”, pasakojantį apie šalies parkų istoriją.

Pasakojama, kad seniausiam Paežerių parko medžiui – apie 400 metų… Ir pasodintas jis dvaro įkūrimo proga.

O Panemunės pilies parke stūksančiuose pilkapiuose, sako, ilsisi kunigaikštis Vytenis ir jo žmona…
Bet medžiai ne visuomet supo senovės pilis.

Ir prie Biržų pilies XVI a. pabaigoje parko tikrai nebuvo.

Tuomet bastioninę tvirtovę pasistačiusiems kunigaikščiams Radviloms labiau rūpėjo apginti savo valdas nuo švedų antpuolių. Tad svarbesni čia buvo gynybiniai grioviai ir pylimai… Tačiau XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje  barokinio ir klasikinio stilių parkai puošė jau daugelio didikų rūmus. Vienas iš jų, įkurtas Kretingoje, prilygo gražiausiems to meto Vakarų  Europos parkams. Grafo Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva čia buvo įrengtas ir didžiausias Lietuvoje Žiemos sodas.

Patys gražiausi mūsų peizažiniai parkai – keturi prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė, kurį į Lietuvą pasikvietė grafas Feliksas Tiškevičius, kūriniai. Didžiąją dalį savo spindesio iki mūsų dienų išsaugojusiame Plungės dvaro parke ir šiandien įspūdingiausi senieji galingi ąžuolai, išsikeroję po vieną ir grupėmis. Tik į parko gilumą pro medžius ir krūmus jau nebe taip lengva pažvelgti…

O Rietavo parkas, kurį išretintame miške įkūrė Irėnijus Oginskis, jau nebe toks. Šiandien galime tik įsivaizduoti, kaip jis atrodė XIX amžiaus viduryje…Vis gausėjančios Vilniaus universiteto botanikos sodo kolekcijos daugiau kaip prieš 30 metų įkurdintos senoje dvarvietėje. Tapęs jų prieglobsčiu, atgyja ir Kairėnų angliško stiliaus peizažinis parkas. O čia dirbančių mokslininkų patirtis – neįkainojamas lobis tiems, kurie šiandien rūpinasi senaisiais ar kuria naujus parkus.
Tačiau parkai, kuriuos kuriame šiandien, jau kitokie. Vienur tai modernios skulptūros po atviru dangumi, tarsi įprasminančios pokyčius ir skatinančios žengti toliau (Europos parkas šalia Vilniaus). Kitur – į sodybą iš atokiausių vietų suvežti neįtikėtinų formų akmenys – pačios gamtos kūriniai.

Dar kitame nejučia leidiesi į kelionę laiku ir žvelgi į visai netolimą praeitį… (Grūto parkas)
Nors istorinių parkų restauravimas Lietuvoje dar tik prasideda. Tačiau prieš du dešimtmečius Vakarų Europoje kilusi kultūros paveldo gaivinimo banga mus jau pasiekė. Ir nors prireiks nemažai laiko ir dar daugiau kantrybės, senieji parkai ir sodai vėlsužaliuos, o tvenkinių akys – atsivers. Nes tai – vertybės, kurias paveldėjome ir kuriomis didžiuosimės.

  • Scenarijaus autorė: Birutė Žemaitytė
  • Režisierius: Saulius Vosylius
  • Operatorius: Donatas Buklys
  • Prodiuseris: Algirdas Žvinakevičius

DVD 30 min. Lietuvių ir anglų kalbomis

E.Andre parkų kelias Lietuvoje – galimybės ir realybė

Ar ką nors žinote apie garsų prancūzų landšafto architektą E. Andre, kuris XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje sukūrė apie 100 nepaprastai gražių parkų Prancūzijoje, Anglijoje, Danijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Belgijoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės ir Lotynų Amerikoje ir kitur?

Gal  žinote, kad Lietuvos grafų Tiškevičų kvietimu E.Andrė dirbo Lietuvoje ir sukūrė reprezentacinius, rezidencinius peizažinius parkus Palangoje, Lentvaryje, Užtrakyje bei Trakų Vokėje…

O gal  matėte, kaip šie parkai atrodo šiandien?

Užsienio ekspertai patvirtina mūsų kraštovaizdžio specialistų nuomonę, kad įmanoma sukurti unikalų, daug turistų dėmesio sulauksiantį E.Andre parkų kelią (Palanga, Užutrakis, Trakų Vokė, Lentvaris)… Taip, įmanoma, tik… ar spėsime?

  • Scenarijaus autorė Birutė Žemaitytė, režisierius Juozas Javaitis, operatoriai Donatas Buklys ir Nerijus Didvalis, montažo režisierė Dovilė Marozaitė, prodiuseris Algirdas Žvinakevičius.

Filmo rėmėjas: Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos.

Dėkojame: UAB “Aerodream” už gražų bendradarbiavimą.

"Pragiedruliai 2006" apdovanojimas

„Pragiedruliai 2006” apdovanojimas už geriausią apybraižą kultūros tema.