Lietuva. Anapus ir šiapus laiko

Įgarsintas lietuvių, rusų, anglų kalbomis!
Formatas: DVD
Trukmė: 54 min.

Pažintis su UNESCO saugomais pasaulio kultūros paveldo objektais Lietuvoje: Kernavė, Kuršių nerija, Vilniaus senamiestis,  kryždirbystė, dainų šventės.

Kaip medis kaupia atmintį savo rievėse, taip ir žemė kaupia atsiminimus apie savo praeiti – Zackagirio takas, Margionys, Zervynos, Beržoras, Liškiava, Minijos kaimas, Grūtas. Užutrakis, Pažaislis, Šiauliai, Kėdainiai, Druskininkai, Nida, Klaipėda, Kaunas, Trakai, Vilnius…

Scenarijaus autorė Aušra Kalinauskienė, operatorius ir režisierius Justinas Lingys, montažo režisierius Anatolijus Tetiušinas, garso režisierius Ramojus Skersys,  prodiuseris Algirdas Žvinakevičius

Filmas sukurtas kartu su Kultūros paveldo departamentu prie LR Kultūros ministerijos.

Filmas apie Lietuvą  geriausia dovana Jums ir Jūsų draugams!

Čia naujai pamatysite kokia graži ir turtinga Lietuva.

Lietuvos dvarai

Dvaruose nuo seno gyveno ir kūrė ne tik iškilūs Lietuvos  rašytojai, mokslininkai, kultūros ir politikos veikėjai, bet ir įvairų tautų žmonės: prancūzai, anglai, italai, vokiečiai, danai, lenkai ir kt. Jie dvaruose puoselėjo Europinę kultūrą: mokė kalbų, rėmė pažangias mokslo idėjas atėjusias iš Europos, kūrė ir išlaikė bibliotekas, dvaro teatrą, buities ir kultūros muziejus.

Ekologija ir akvakultūra

Žinoma, kad 1534 metais iš Rytų Prusijos karpių ikrų, kitais duomenimis – lervučių, buvo atgabenta į Mažąja Lietuvą. Kai kurie moklininkai teigia, kad karpiai į Lietuvą atvežti 17-18 amžiuje. Daug Lietuvos tvenkininės žuvininkystės vystymui prisidėjo Šilo Pavėžupio tvenkinių savininkai tėvas Vladas ir sūnus Stasys Putvinskiai. Na, o Kurtuvėnų tvenkinių savininkas grafas Stanislovas Zyberkas – Pliateris karpius į savo tvenkinius iš Čekoslovakijos atsivežė 1923 metas. Žodžiu, karpiai įvairiais keliais plito Lietuvos tvenkiniuose, o iš jų pasprukę pratekančiais upeliais, apsigyveno kituose vandens telkiniuose bei stambesnėse upėse. Taip karpis tapo ir žvejų mėgėjų mėgstamu, vienu sportiškiausiu žūklės objektu.

Kai jūra skalauja krantus

 

Per pastaruosius 30 metų Lietuvos pakrantėje bendras akumuliacinio tipo kranto ruožų ilgis kasmet vidutiniškai sutrumpėdavo po 1100 metrų, o bendras išplaunamų krantų ilgis kasmet vidutininškai pailgėdavo 367 metrais. Kai tuo tarpu, prieš tai buvusį 30-metį per metus  bendras akumuliacinio tipo krantų ruožo ilgis sumažėdavo tik apie 100 metrų, o išplaunamų padidėdavo tik 33 metrais.

Norint suprasti, kas vyksta Baltijos jūros priekrantėse ir pakrantėje, kartu su mokslininkais pasekime visą Lietuvos pajūrio pakrante keliaujančio smėlio kelią.

Kai jūra skalauja krantus” — filmas ekologine tema apie Lietuvos pajūrį anksčiau ir dabar, apie kovą su jūra už kopas ir paplūdimius. Šis filmas tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje Chanty Mansijske (Rusija) filmo autoriui Vytui Jankevičiui pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą.

Filmo režisierius — Vytas Jankevičius.

TV EUROPA, 2009 m.