Gimę Lietuvoje (Partizanų ir tremtinių dainos kitaip)

2016 metais, įvyko projektas „Gimę Lietuvoje“.
Kūrybinių dirbtuvių metu jauni menininkai savaip aranžavo ir prikėlė naujam gyvenimui tremtinių ir partizanų dainas, kurios skambėjo sunkiausiu Lietuvai laiku Lietuvos giriose ir tolimame Sibire.
Dainos buvo atliktos 2016 m. birželio 13 d. Vilniaus Lukiškių. Minėjimo metu buvo skaitomi tremtinių ir partizanų dienoraščiai.

Projekto režisierius Irmantas Jankaitis
Atlikėjai ir dainų autoriai:
Adas Gecevičius
Viltė Ambrazaitytė
Gabrielė Malinauskaitė
Mykolas Jankaitis
Irmantas Jankaitis

Projektą finansuoja: 

LRKM logo LT visi-01 2748_2765

Remėjai:

LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS, UAB ROOTSLIVE, SOIREE.

Ištrauka iš koncerto vykusio Lukiškių aikštėje:

Laiškai iš burlaivio „Brabander“ mokslinės ekspedicijos (II dalis)

Sveiki gyvi,

 

Rašau iš gražaus fiordo Islandijos pakrantėje. Antra diena oras neblogas, galima dirbti.

Iš Farerų penkias valandas plaukėme tarp nuostabių pakrantės vaizdų. Įlankose visur kalnų šlaituose pūpsojo įsispraudusios gyvenvietės, matėsi keliukai. Salos nedidukės, norint galima apvažiuot mašina, tačiau stebėtinai aukštos, kalnus dengia debesys. Praplaukimai tarp salų gana siauri ir stačiais šlaitais, uolomis. Visur žaluojantys šlaitai, viršuje pereinantys į uolas.

Šiaurės Atlanto vandenynas taip pat parodė savo galią. Nors vėjo ir nebuvo, bet aukštos bangos laivą siūbavo gana stipriai. Paskutinį etapą plaukėme šiek tiek daugiau dviejų parų. Nors vėjas visą laiką pūtė silpnas, bet buvo palankus. Kita diena išaušo saulėta, mokslininkai pradėjo darbus –iš įvairaus gylio tyrimams  ėmė  vandens pavyzdžius. Trumpai pamatėme delfinus, greičiausiai Grindas.

Jau netoli Islandija ir oras keičiasi kardinaliai. Dabar apie 8 val ryto. Atvėso taip stipriai, kad reikia pirštinių. Kur tik pažvelgsi – tirštas rūkas. Tik įplaukiant į Raydarfjordur fiordą, pro debesų šydą išryškėja šiokie tokie kontūrai. Fiorde debesys pastebimai pradeda sklaidytis, rūkas taip pat. Iš abiejų pusių „Brabanderį“ supa statūs šlaitai, tolumoje dingstantys debesyse.

Švartuojamės, tvarkome valstybinius burlaivio prisiregistravimo reikalus. Įdienojus oras pastebimai gerėja. Visi ruošiasi pasižvalgyti po apylinkes, susipažinti su vietine augmenija, paukščiais, juos fotografuoti.

oras pastebimai gerėja. Visi ruošiasi pasižvalgyti po apylinkes, susipažinti su vietine augmenija, paukščiais, juos fotografuoti.

Aplink mūsų „Brabanderį“ visą dieną sukasi smalsuoliai. Fotografuoja. Kaip teigia kapitonas, tokio dydžio burlaivis šiame uoste pirmas.

 

Sėmės,

Vytas Jankevičius

Laiškai iš burlaivio „Brabander“ mokslinės ekspedicijos

Sveiki,

Iš Stavangerio išplaukėme tą patį vakarą, kaip ir atskridau. Tačiau nuplaukėme netoli. Dar buvome neišėję į atvirus vandnenis, kaip pradėjo gesti vienas variklis. Kapitonas Valdemaras Vizbaras nusprendė, kad geriau grįžti į Stavangerį ir bandyti remontuotis, negu išeiti į atvirą jūrą ir turėti pproblemų. Taigi, atsirado galimybė susipažinti su Stavangeriu. Iš karto krenta į akis, kad tai kruizinis miestas, nes vienu metu stovi net keli kruizinai laivai.

Variklio defektą su norvegų pagalba pavyko pašalinti. Tai , aišku, kapitonui kainavo, bet galėjome tęsti ekspediciją. Išplaukėme apie 6val. vakaro vietos laiku. Atviroje jūroje pradėjo supti. Vėliau bangavimas sustiprėjo, kaip kapitonas sakė, iki 6 balų. Visa mokslinės ekspedicijos komandos dalis išgriuvo. Sekančią dieną, kai reikėjo paimti vandenį tyrimams ir atlikti kitus tyrinėjimus, mūsų mokslinčiai neatrodė labai linksmai nusiteikę. Kai kurie pirmą naktį praleido denyje, po brezentiniu stogeliu. Ir taip visą dieną.

Kitą dieną vėjas aprimo. Visi pagyvėjo. Visiems atsirado apetitas. Iš pat ryto jau matėsi Šetlando salų kontūrai. Lerwikas labai gražus miestelis. Tiesiog visur škotiška dvasia, net ir viskis.

Dabar štorminis oras. Šiandien, dar niekur negalime plaukti. Kaip kapitonas sakė, bus tik maskatavimasis prieš vėją ir kuro deginimas. Kadangi mūsų laivas mokslinis, uosto tarnyba iš mūsų už stovėjimą pinigų neėmė. Nors tai gerai.

Po dviejų dienų…Toliau ilgai plaukėme tarp Forerų salyno ir Šiaurės Atlante vėl gavome bangų. Didžiają dalį kelio buvo beveik saulėta. Kadangi plaukėme beveik išilgai bangų, tai kratė ir išilgai ir skersai. Naktis buvo tokia, kad, svarbiausia neiškristi iš lovos.

Prieš Farerus oras pasikeitė, pradėjo dulksnoti. Čia miestai visai kito stiliaus. Danijos Autonomija. Kiek įmanoma, susipažinome su apylinkėmis. Dabar rašau iš kavinės, nes čia yra WiFi. Apie 6 val. vietos laiku kelsime inkarą link Islandijos. Linkėjimai Lietuvai.

 

Vytas Jankevičius

 

 

VšĮ TV Europa kuria naują dokumentinį filmą apie didžiausią burlaivio „Brabander“ mokslinę ekspediciją

Dokumentinis filmas  „Burlaivio „Brabander“ ekspedicija “ – skirtas pristatyti Lietuvą, kaip jūrinę valstybę, supažindinti su jūrininkystės mokslais Lietuvoje, jūrų laivininkystės tradicijomis.

Klaipėdos universiteto burlaivis „Brabander“ leidosi į ilgiausią per 10-metį įgyvendintų savo kelionių – mokslinę ekspediciją iš Lietuvos iki Islandijos, apiplauks aplink ją ir plauks atgal.

Burlaiviu planuojama per 2,5 mėnesio nuplaukti apie 5 tūkstančius jūrmylių. Per Baltijos, Šiaurės, Grenlandijos jūras bei Atlanto vandenyno pakrantę besidriekiantis kelionės maršrutas padalintas į 5 etapus: Klaipėda-Sandefjordas; Sandefjordas-Stavangeris; Stavangeris-Reikjavikas; Reikjavikas-Blaidas, Blaidas-Klaipėda. Burlaivis Klaipėdos uostą  paliko birželio 25 dieną, grįžti planuoja – rugsėjo 10 dieną.

Ekspedicijos metu laivas aplankys Kristijono salas (Christiansø), Helsingioro (Helsingør), Skageno uostus Danijoje, Sandefjordo, Arendalo, Egersiundo (Egersund), Stavangerio uostus Norvegijoje, Lerviko (Lerwic) uostą Jungtinėje Karalystėje (Šetlandų salose), Toršauno (Torshavn) (Farerų salose, Danijoje), Reydar fiordo (Reydarfjordur), Seydis fiordo (Seydisfjordur), Grimsėjaus (Grimsey) salas, Akureyri, Reikjaviko, Vesmano (Väsman) uostus Islandijoje, Stromness salas Škotijoje, Blaido (Blyth) uostą Jungtinėje Karalystėje ir Gotenbergo (Gothenburg) uostą Švedijoje.

Kelionės metu bus aplankytos Šetlandų (Shetland), Farerų, Orknio salos, prisišvartuota beveik 20-yje uostų. Dešimtus metus universitetui tarnaujantis laivas įsigytas jūros moksliniams tyrimams ir mokomajai veiklai vykdyti. Šiuo metu laivas priklauso Klaipėdos universiteto  Jūros tyrimų atviros prieigos centrui, kurio mokslininkai bei tyrėjai ir sudarys didžiąją burlaiviu plauksiančių dalyvių dalį. Ekspedicijos metu mokslininkai vykdys jūros aplinkos tyrimus: tirs aplinkos užterštumą, stebės paukščių populiacijų gausumą, elgseną ir kt.

Ekspedicijoje dalyaus ir keletas Klaipėdos universiteto studentų, kurie turės puikią galimybę išbandyti save šiauriniuose vandenyse, pakelti kvalifikaciją ir įgyti geros jūrinės patirties didžiausiame mokomajame burlaivyje Lietuvoje „Brabander“. Laive nuolat dirbs profesionali nuolatinė penkių asmenų įgula. Pirmieji du ekspedicijos  etapai – pažintiniai-edukaciniai, juos sudarys vaizdingas Baltijos jūros maršrutas, įdomių Danijos pakrantės vietovių lankymas.

Laivui stovint uostuose, vyks susitikimai su vietos valdžios atstovais ir ten gyvenančiais lietuviais, bus priimami svečiai, norintys susipažinti su burlaiviu, išgirsti daugiau apie Lietuvą.

Kelionės metu burlaivis jau 10-ą kartą dalyvaus prestižinėje  regatoje „The Tall Ships Race North Sea“, kuri prasidės  rugpjūčio 26 dieną Blaido uoste, Jungtinėje Karalystėje, ir finišuos Gotenberge, Švedijoje, rugsėjo 6 dieną. Kapitono teigimu, visos įgulos laukia didelis išbandymas, tačiau kelionė planuojama entuziastingai, tai verčia jaustis reikalingiems: „Visa įgula iškart pagyvėjo, visi ruošiasi, nes tai kažkas naujo“, ‒ sakė burlaivio kapitonas Valdemaras Vizbaras.

Burlaivio „Brabander“ kapitonas V. Vizbaras šį maršrutą ketina įveikti jau antrą kartą. Pirmą kartą iki Islandijos ir atgal jis plaukė 2004 metais jachta „Rėja“.

Ekspedicijoje dalyvaujantys mokslininkai Šiaurės Atlanto vandenyno platybėse tiris, kokį šalutinį poveikį anglies dioksido koncentracijos didėjimui giliavandenėse jūrose  kelia ugnikalnių išsiveržimai.
Ejafjadlajokudlio ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje ekspedicijos mokslininkams suteikė unikalią galimybę tyrinėti jo poveikį jūrų biologijai.

Fitoplanktonas itin svarbus ekosistemai, nes sugeria į giliavandenę jūrą iš atmosferos patekusį anglies dioksidą. Fitoplanktono augimą tam tikrose srityse paprastai apriboja geležies trūkumas vandenyje, ir tikėtina, kad Atlanto vandenyno arktinė dalis yra viena tokių sričių. Fitoplanktonas paprastai žydi pavasarį, o sunyksta vasarą.

Mokslininkai tikrins hipotezę, ar ugnikalnio išsiveržimo metu padidėjęs geležies kiekis galėtų pavasarinį žiedėjimą pratęsti ir vasarą.

 

Ekspedicijos mokslininkai skirs laiko ir ekologinėms problemoms. Kaip antai, laivas praplauks šalia Golfo srovės, dabar jau žinomos ir kaip šiukšlių nešėjos nuo Pietų Amerikos krantų.

Ornitologai rinks medžiagą apie  Islandijos paukščius ir jų migracijos kelius.

Tarptautinis projektas „Ledo vaikai“ („Children of the ice“)

Ledo vaikai – tai projektas, jungiantis įvairių kartų ir tautų atstovus, buvusius tremtinius bendram tikslui – pasakoti, atsiminti, dalintis patirtimi tam, kad būtų atskleistas totalitarinių režimų žiaurumas ir beprasmybė, kad būtų įamžintos konkrečių teroro aukų bei tautų patirtos skriaudos, kad būtų parodyti humanistiniai žmonių pasirinkimai.

 

Sielvarto stotys (‘The Stations of Grief’)

Projektas “Sielvarto stotys” – tai Baltijos šalių istorijos, menų bei žurnalistikos studentams skirtos kūrybos dirbtuvės. Projekto metu dalyviai mokėsi kūrybiškai bei netradiciškai skaityti savo šalies istoriją, pažinti asmenišką istorijos pusę, kalbėti apie atminties reikšmę mūsų bendruomenėse, kurti savo pasakojimus apie tremtį, kalėjimus, lagerius bei Baltijos šalių žmonių patirtis stalinistinių represijų metais.