Naujas „Giminės. Gyvenimas tęsiasi“ sezonas jau netrukus per LRT !

Jau 2017 metais „Giminės. Gyvenimas tęsiasi“ serialo gerbėjai galės mėgautis nauju sezonu !

Scenarijaus autoriai Bronius Bušma, Saulius Vosylius
Režisierius Saulius Vosylius
Operatoriai Mindaugas Cicėnas, Giedrius Ilgūnas
Aktoriai : Ruta Lee, Regina Varnaitė, Vytautas Tomkus, Vaiva Mainelytė, Gediminas Girdvainis, Rimgaudas Karvelis, Ilona Balsytė, Vytautas Rumšas, Robertas Aleksaitis, Dalius Mertinas, Rūta Ščiogolevaitė, Elvyra Piškinaitė – Latėnienė, Saulius Bareikis, Edita Zizaitė, Lilija Žadeikytė, Dalia Brenciūtė, Jūratė Vilūnaitė, Giedrius Arbačiauskas, Gabija Jaraminaitė, Dovilė Karaliūtė, Mindaugas Ancevičius, Giedrė Giedraitytė, Darius Auželis, Lukas Karalius
Prodiuseris Algirdas Žvinakevičius

Apybraižų ciklas „Gyvenimo metodas“

 

„Gyvenimo metodas“ – naujas „TV Europos“ kūrybinės grupės  TV apybraižų ciklas apie lietuvių menininkus, gyvenančius greta mūsų ir stebinančius visuomenę savo kūrybiniu daugiasluoksniškumu. Kaip gimsta ir vystosi idėja, kaip ji pasiekia ir veikia klausytoją ar žiūrovą? Atsakymo ieškosime kartu su TV apybraižų herojais.

Kūrybinė grupė sukūrė apybraižas apie išskirtines asmenybes – Donaldą Kajoką, Birutę Mar, Kęstutį Marčiulyną, Faustą Latėną ir Antaną Šnarą.

Autoriai: Eglė Monika Juozapavičiūtė, Giedrius Ilgūnas, Janina Sabeckienė, Ignas Žvinakis, Algirdas Žvinakevičius

Laidas transliuoja: INIT TV, Marijampolės televizija, Šiaulių televizija

Projektą remia „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“.

Gimę Lietuvoje (Partizanų ir tremtinių dainos kitaip)

2016 metais, įvyko projektas „Gimę Lietuvoje“.
Kūrybinių dirbtuvių metu jauni menininkai savaip aranžavo ir prikėlė naujam gyvenimui tremtinių ir partizanų dainas, kurios skambėjo sunkiausiu Lietuvai laiku Lietuvos giriose ir tolimame Sibire.
Dainos buvo atliktos 2016 m. birželio 13 d. Vilniaus Lukiškių. Minėjimo metu buvo skaitomi tremtinių ir partizanų dienoraščiai.

Projekto režisierius Irmantas Jankaitis
Atlikėjai ir dainų autoriai:
Adas Gecevičius
Viltė Ambrazaitytė
Gabrielė Malinauskaitė
Mykolas Jankaitis
Irmantas Jankaitis

Projektą finansuoja: 

LRKM logo LT visi-01 2748_2765

Remėjai:

LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS, UAB ROOTSLIVE, SOIREE.

Ištrauka iš koncerto vykusio Lukiškių aikštėje:

Emilija Pliaterytė 1830

TV laidų ciklo „Vyrų šešėlyje“ tęsinys !

 TV laidų ciklas „VYRŲ ŠEŠĖLYJE“

  Dokumentuose, kuriuose fiksuojami pagrindiniai šalies įvykiai, dažniausiai sutinkami vyriški vardai, tačiau tarp jų rasime ir moteriškų vardų. Kas buvo tos moterys, nuo kurių priklausė svarbiausi įvykiai Lietuvoje ir už jos ribų?

Kūrybinė komanda: Audronė Kosciuškienė, Algimantas Černiauskas, Aistė Čepulytė, Justinas Lingys, Anatolijus Tetiušinas, Algirdas Žvinakevičius.

Laidas transliuoja: Marijampolės televizija, Šiaulių televizija, INIT TV

Projektą remia „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“.

Laiškai iš burlaivio „Brabander“ mokslinės ekspedicijos (III dalis)

Pagaliau pasiekėme Islandijos krantus. Pirmasis mūsų burlaivio „Brabander“ sustojimas ilgiausiame ir stulbinančio grožio  Raydarfjordur fiordo gale, miestelyje, kuris gyventojų skaičiumi vargu ar pralenktų eilinį Lietuvos kaimelį.

Visą kelią nuo Stavangerio ir Šetlando salų, vėliau tarp Šetlando salų ir Forerų salų, paskutiniame etape iki Islandijos, hidroekologai dr.Ričardas Paškauskas ir doc.dr. Renata Pilkaitytė  reguliarai ėmė vandens pavyzdžius, analizavo ir lygino pigmentų kiekį vandenyje įvairiose Šiaurės atlanto vietose, bandydami identifikuoti ir įvertinti Golfo srovės įtaką šiose platumose.

Tai yra pažintiniai – mokomieji tyrimai, nes išsamiems jūriniams tyrimams reikalinga daug sudėtingesnė įranga ir priemonės, ganėtinai kruopštus ir ilgas pasiruošimo etapas. Tačiau šiuos tyrimus derėtų vertinti kaip vienas pirmųjų Lietuvos mokslininkų pastangas dirbti tokiose atšiauriose platumose. Tai, tikimasi, bus vertinga paskata mokomiesiems studentų tyrimams ateityje.

Dr. Ričardo Paškausko nuomone, tokias praktikas galėtų atlikti studentai, besidomintys okeanologija ar studijuojantys gamtos mokslus Klaipėdos universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje, nes burlaivis „Brabander“ tiesiog idealiai sukurtas būsimųjų jūreivių mokymams bei mokslo reikalams. Ekspedicijos vadovas,  dr. Nerijus Blažauskas ir laivo kapitonas Valdemaras Vizbaras, suprantama, pritaria tokiai mokslininkų nuomonei.

Vandenyno tyrinėtojų kruoščiai renkami vandens pavyzdžiai su visais jame esančiais mikroskopiniais organizmais specialiuose indeliuose užšaldomi šaldiklyje 80 laipsnių šaltyje. Tokia žema temperatūra reikalinga tam, kad galima būtų atlikti išsamius šių mėginių tyrimus vėliau laboratorijoje. Beje, kaip minėjo dr. Ričardas Paškauskas, šių mėginių analizė bus gana krupštus ir brangus procesas, kuriam reikalinga sudėtinga technika, todėl tolimesni surinktų mėginių tyrimai bus atliekami ne tik Lietuvoje, o apie šių tyrimų  rezultatus sužinosime jau ateinančiais metais.

Yra čia ką veikti ir ornitologams, ir geologams. Islandijos gamtos įvairovė kerinti. Ornitologas Gediminas Gražulevičius registruoja ir fotografuoja čia sutinkamas paukščių rūšis. Neseniai jam pavyko užfiksuoti tik Islandijoje perinčią ančių rūšį – islandinę antį.

Matėme ir mums neįprastų reiškinių. Islandijoje dar išlikęs paprotys gurmanų maistui graibštais gaudyti gražuolius paukštelius mormonus. Čia juos visi vadina pufinais. Tai angliškas rūšies pavadinimas. Ši, pavadinkime, verslo rūšis, ašku savaime, niekur neafišuojama. Neradau jokių duomenų ir internete, bet kad tai vyksta –  stebėjome patys. Tiesa, nuotraukos iš labai didelio atstumo pavyko ne itin kokybiškos. Tuo labiau, kad kratėmės laive, o mormonų medžiotojai stengėsi slėptis nuo tokių  stebėtojų.

Šiuo metu mūsų laivas jau stovi šiauriausiame Islandijos miesto, Akureyri uoste. Šiluma nelepina. Vakar buvo 7laipsniai šilumos. Šiandien, liepos 30 dieną, šiek tiek šilčiau. Per šį ekspedicijos etapą apiplaukėme rytinę ir dalį šiaurinės Islandijos, aplankėme kelis fiordus, pabuvojome garsiojoje paukščių saloje Grimsey, kurią kerta poliarinis ratas, o sekmadienio rytą, liepos 31dieną, išplaukiame link vakariausio Europos taško.Ten rasime aukščiausias Europoje uolas, nusileidžiančias į Ledinuotąjį vandenyną, kur palankios sąlygos jūros paukščių perėjimui.

Ekspedicijos vadovo dr. Nerijaus Blažausko ir kapitono Valdemaro Vizbaro vadovaujama ekspedicija toliau tęsia savo kelionę.

Laiškai iš burlaivio „Brabander“ mokslinės ekspedicijos (II dalis)

Sveiki gyvi,

 

Rašau iš gražaus fiordo Islandijos pakrantėje. Antra diena oras neblogas, galima dirbti.

Iš Farerų penkias valandas plaukėme tarp nuostabių pakrantės vaizdų. Įlankose visur kalnų šlaituose pūpsojo įsispraudusios gyvenvietės, matėsi keliukai. Salos nedidukės, norint galima apvažiuot mašina, tačiau stebėtinai aukštos, kalnus dengia debesys. Praplaukimai tarp salų gana siauri ir stačiais šlaitais, uolomis. Visur žaluojantys šlaitai, viršuje pereinantys į uolas.

Šiaurės Atlanto vandenynas taip pat parodė savo galią. Nors vėjo ir nebuvo, bet aukštos bangos laivą siūbavo gana stipriai. Paskutinį etapą plaukėme šiek tiek daugiau dviejų parų. Nors vėjas visą laiką pūtė silpnas, bet buvo palankus. Kita diena išaušo saulėta, mokslininkai pradėjo darbus –iš įvairaus gylio tyrimams  ėmė  vandens pavyzdžius. Trumpai pamatėme delfinus, greičiausiai Grindas.

Jau netoli Islandija ir oras keičiasi kardinaliai. Dabar apie 8 val ryto. Atvėso taip stipriai, kad reikia pirštinių. Kur tik pažvelgsi – tirštas rūkas. Tik įplaukiant į Raydarfjordur fiordą, pro debesų šydą išryškėja šiokie tokie kontūrai. Fiorde debesys pastebimai pradeda sklaidytis, rūkas taip pat. Iš abiejų pusių „Brabanderį“ supa statūs šlaitai, tolumoje dingstantys debesyse.

Švartuojamės, tvarkome valstybinius burlaivio prisiregistravimo reikalus. Įdienojus oras pastebimai gerėja. Visi ruošiasi pasižvalgyti po apylinkes, susipažinti su vietine augmenija, paukščiais, juos fotografuoti.

oras pastebimai gerėja. Visi ruošiasi pasižvalgyti po apylinkes, susipažinti su vietine augmenija, paukščiais, juos fotografuoti.

Aplink mūsų „Brabanderį“ visą dieną sukasi smalsuoliai. Fotografuoja. Kaip teigia kapitonas, tokio dydžio burlaivis šiame uoste pirmas.

 

Sėmės,

Vytas Jankevičius

Laiškai iš burlaivio „Brabander“ mokslinės ekspedicijos

Sveiki,

Iš Stavangerio išplaukėme tą patį vakarą, kaip ir atskridau. Tačiau nuplaukėme netoli. Dar buvome neišėję į atvirus vandnenis, kaip pradėjo gesti vienas variklis. Kapitonas Valdemaras Vizbaras nusprendė, kad geriau grįžti į Stavangerį ir bandyti remontuotis, negu išeiti į atvirą jūrą ir turėti pproblemų. Taigi, atsirado galimybė susipažinti su Stavangeriu. Iš karto krenta į akis, kad tai kruizinis miestas, nes vienu metu stovi net keli kruizinai laivai.

Variklio defektą su norvegų pagalba pavyko pašalinti. Tai , aišku, kapitonui kainavo, bet galėjome tęsti ekspediciją. Išplaukėme apie 6val. vakaro vietos laiku. Atviroje jūroje pradėjo supti. Vėliau bangavimas sustiprėjo, kaip kapitonas sakė, iki 6 balų. Visa mokslinės ekspedicijos komandos dalis išgriuvo. Sekančią dieną, kai reikėjo paimti vandenį tyrimams ir atlikti kitus tyrinėjimus, mūsų mokslinčiai neatrodė labai linksmai nusiteikę. Kai kurie pirmą naktį praleido denyje, po brezentiniu stogeliu. Ir taip visą dieną.

Kitą dieną vėjas aprimo. Visi pagyvėjo. Visiems atsirado apetitas. Iš pat ryto jau matėsi Šetlando salų kontūrai. Lerwikas labai gražus miestelis. Tiesiog visur škotiška dvasia, net ir viskis.

Dabar štorminis oras. Šiandien, dar niekur negalime plaukti. Kaip kapitonas sakė, bus tik maskatavimasis prieš vėją ir kuro deginimas. Kadangi mūsų laivas mokslinis, uosto tarnyba iš mūsų už stovėjimą pinigų neėmė. Nors tai gerai.

Po dviejų dienų…Toliau ilgai plaukėme tarp Forerų salyno ir Šiaurės Atlante vėl gavome bangų. Didžiają dalį kelio buvo beveik saulėta. Kadangi plaukėme beveik išilgai bangų, tai kratė ir išilgai ir skersai. Naktis buvo tokia, kad, svarbiausia neiškristi iš lovos.

Prieš Farerus oras pasikeitė, pradėjo dulksnoti. Čia miestai visai kito stiliaus. Danijos Autonomija. Kiek įmanoma, susipažinome su apylinkėmis. Dabar rašau iš kavinės, nes čia yra WiFi. Apie 6 val. vietos laiku kelsime inkarą link Islandijos. Linkėjimai Lietuvai.

 

Vytas Jankevičius