Netrukus bus pristatytas filmas apie Žemaitiją!

Netrukus bus pristatytas ketvirtas dokumentinis filmas iš ciklo „Lietuvos etnografiniai regionai“. Šį kartą filmo autoriai pasakos apie Žemaitiją. Dokumentiniame filme užfiksuota žemaičių tarmė, dainos, kraštovaizdis, išlikęs architektūros paveldas ir svarbiausios tradicijos bei papročiai.

Filmo autoriai: Asta Giraitytė, Algirdas Žvinakevičius, Vytas Jankevičius, Tatjana Ponikarčuk.

Nuotraukos iš dokumentinio filmo „Žemaitija“ filmavimo:

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Sukurtas dokumentinis filmas apie Aukštaitiją!

Sukurtas jau trečias dokumentinis filmas iš ciklo „Etnografiniai Lietuvos regionai“ – „Aukštaitija“, pasakojantis apie aukštaičių tarmę, kraštovaizdį, architektūrą, papročius, tradicijas, dainas.

Scenarijaus autorė: etnografė Gražina Kadžytė

Redaktorė: žurnalistė Rūta Sinkevičienė

Režisierė: Janina Lapinskaitė

Prodiuseris: Algirdas Žvinakevičius

Jurgitos Malevičiūtės nuotraukos iš Kupiškėnų vestuvių filmavimo:

 

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Emilija Pliaterytė 1830

TV laidų ciklo „Vyrų šešėlyje“ tęsinys !

 TV laidų ciklas „VYRŲ ŠEŠĖLYJE“

  Dokumentuose, kuriuose fiksuojami pagrindiniai šalies įvykiai, dažniausiai sutinkami vyriški vardai, tačiau tarp jų rasime ir moteriškų vardų. Kas buvo tos moterys, nuo kurių priklausė svarbiausi įvykiai Lietuvoje ir už jos ribų?

Kūrybinė komanda: Audronė Kosciuškienė, Algimantas Černiauskas, Aistė Čepulytė, Justinas Lingys, Artūras Kavaliauskas, Algirdas Žvinakevičius.

Laidas transliuoja: Marijampolės televizija, Šiaulių televizija, INIT TV

Projektą remia „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“.

TV laidų ciklas „Lietuvos gelmių istorijos“

Lietuvos žemė tai ne vien laukai miškai ar upės, tai ir šimtų tūkstančių ar milijonų metų žemės gelmių istorija, kuri Lietuvoje mažai žinoma. Geologija dažnam  asocijuojasi su žvyro karjerais, vandens gręžiniais, gal dar su Puntuku… Laidų kūrėjai parodys, kaip per milijonus metų formavosi žemė, kur dabar yra Lietuva, kuo turtingos Lietuvos gelmės, kaip galima prognozuoti tolesnę žemės vystymosi raidą… Žemės gelmių istorija bus apžvelgiama bendrame Šiaurės ir Baltijos jūros šalių kontekste. Ekspedicija po Baltijos šalis, į kurią leisis kūrybinė grupė, atskleis, kaip formavosi žemė dabartinėje Lietuvos teritorijoje, parodys, kas galimai slypi Lietuvos žemės gelmėse.

Laidas transliuos: Marijampolės televizija, Šiaulių televizija, LRT kultūra

Projektą remia „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“.

TV laidų ciklas „Nepriklausomybės kovų verpetuose“

Pirmojo pasaulinio karo sumaištyje, Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuris skelbė, kad atkuriama Lietuvos valstybė ir atsižadama nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Vokietijai pralaimėjus karą, Lietuvos Taryba susirūpino Lietuvos gynimu ir kariuomenės organizavimu. 1918 m. lapkričio 23 d., Lietuvos ministras pirmininkas prof. A.Voldemaras išleido pirmąjį įsakymą dėl Apsaugos tarybos ir pirmojo pėstininkų pulko įsteigimo. Ši diena laikoma Lietuvos kariuomenės įkūrimo data. Į besikuriančią Lietuvos kariuomenę stojo savanoriai iš Kauno, Panevėžio, Kėdainių, Alytaus ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių. Karai dėl nepriklausomybės suformavo Lietuvos valstybės geopolitinį voratinklį, santykių žemėlapį, apibrėžė Lietuvos valstybės teritoriją, sudarė sąlygas valstybingumo ir tautinės kultūros plėtrai. Tuo pačiu metu atsirado ir gilūs randai, prieštaravimai, įtampos ir naujos sienos, iki šios dienos juntamos Lietuvos vidaus politikoje, kultūroje, gyventojų poliarizacijoje ir tarptautiniuose santykiuose. Visi kovoję už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę nėra pamiršti, jie pagarbiai prisimenami ir įrašyti į Lietuvos Nepriklausomybės kovų istorijos puslapius.

Laidas transliuos: Marijampolės televizija, Šiaulių televizija, Lietuvos Ryto televizija

Projektą remia „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“.

Koncertas – minėjimas „Savanorių dainos“

Projektas „Savanorių dainos“ yra skirtas atminti Lietuvos Nepriklausomybės kovas vykusias 1918-1920 metais. Projekto tikslas yra supažindinti dalyvius ir renginių žiūrovus su šiuo labai svarbiu Lietuvos istorijai laikotarpiu, pagarbiai įprasminti drąsių kovotojų atminimą ir narsą, pasitelkiant Savanorių dainas ir atsiminimus.

Projektą „Savanorių dainos“ sudaro du etapai: kūrybinės dirbtuvės ir penki koncertai skirtinguose Lietuvos miestuose.

Kūrybinių dirbtuvių metu jauni menininkai rinks pirmųjų Lietuvos Savanorių dainas, atsiminimus, padedami mokslininkų, įsigilins į konkretų istorijos etapą.

Kūrybinių dirbtuvių dalyviai atliks savo paruoštą koncertą-minėjimą penkiuose Lietuvos miestuose: Alytuje, Klaipėdoje, Šilutėje, Ramygaloje, Vilniuje.

Renginio metu skambės moderniai aranžuotos Savanorių dainos, bus skaitomi kovotojų atsiminimai, žiūrovai bus supažindinti su svarbiausiais šio Lietuvos istorijos etapo faktais.

Projekte dalyvauja Gabrielė Malinauskaitė, Viltė Ambrazaitytė, Irmantas Jankaitis, Adas Gecevičius

Projektas dalinai finansuotas Lietuvos Kultūros Tarybos

Projekto rėmėjai:

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Lietuvos Kariuomenė. Lietuvos Kariuomenės Vilniaus Įgulos Karininkų Ramovė

Alytaus Kolegija

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Panevėžio rajono Ramygalos kultūros centras

Šilutės Hugo Šojaus muziejus

UAB „Rootslive“

Projekto vykdytojas VŠĮ „TV Europa“