VšĮ TV Europa kuria naują dokumentinį filmą apie didžiausią burlaivio „Brabander“ mokslinę ekspediciją

Dokumentinis filmas  „Burlaivio „Brabander“ ekspedicija “ – skirtas pristatyti Lietuvą, kaip jūrinę valstybę, supažindinti su jūrininkystės mokslais Lietuvoje, jūrų laivininkystės tradicijomis.

Klaipėdos universiteto burlaivis „Brabander“ leidosi į ilgiausią per 10-metį įgyvendintų savo kelionių – mokslinę ekspediciją iš Lietuvos iki Islandijos, apiplauks aplink ją ir plauks atgal.

Burlaiviu planuojama per 2,5 mėnesio nuplaukti apie 5 tūkstančius jūrmylių. Per Baltijos, Šiaurės, Grenlandijos jūras bei Atlanto vandenyno pakrantę besidriekiantis kelionės maršrutas padalintas į 5 etapus: Klaipėda-Sandefjordas; Sandefjordas-Stavangeris; Stavangeris-Reikjavikas; Reikjavikas-Blaidas, Blaidas-Klaipėda. Burlaivis Klaipėdos uostą  paliko birželio 25 dieną, grįžti planuoja – rugsėjo 10 dieną.

Ekspedicijos metu laivas aplankys Kristijono salas (Christiansø), Helsingioro (Helsingør), Skageno uostus Danijoje, Sandefjordo, Arendalo, Egersiundo (Egersund), Stavangerio uostus Norvegijoje, Lerviko (Lerwic) uostą Jungtinėje Karalystėje (Šetlandų salose), Toršauno (Torshavn) (Farerų salose, Danijoje), Reydar fiordo (Reydarfjordur), Seydis fiordo (Seydisfjordur), Grimsėjaus (Grimsey) salas, Akureyri, Reikjaviko, Vesmano (Väsman) uostus Islandijoje, Stromness salas Škotijoje, Blaido (Blyth) uostą Jungtinėje Karalystėje ir Gotenbergo (Gothenburg) uostą Švedijoje.

Kelionės metu bus aplankytos Šetlandų (Shetland), Farerų, Orknio salos, prisišvartuota beveik 20-yje uostų. Dešimtus metus universitetui tarnaujantis laivas įsigytas jūros moksliniams tyrimams ir mokomajai veiklai vykdyti. Šiuo metu laivas priklauso Klaipėdos universiteto  Jūros tyrimų atviros prieigos centrui, kurio mokslininkai bei tyrėjai ir sudarys didžiąją burlaiviu plauksiančių dalyvių dalį. Ekspedicijos metu mokslininkai vykdys jūros aplinkos tyrimus: tirs aplinkos užterštumą, stebės paukščių populiacijų gausumą, elgseną ir kt.

Ekspedicijoje dalyaus ir keletas Klaipėdos universiteto studentų, kurie turės puikią galimybę išbandyti save šiauriniuose vandenyse, pakelti kvalifikaciją ir įgyti geros jūrinės patirties didžiausiame mokomajame burlaivyje Lietuvoje „Brabander“. Laive nuolat dirbs profesionali nuolatinė penkių asmenų įgula. Pirmieji du ekspedicijos  etapai – pažintiniai-edukaciniai, juos sudarys vaizdingas Baltijos jūros maršrutas, įdomių Danijos pakrantės vietovių lankymas.

Laivui stovint uostuose, vyks susitikimai su vietos valdžios atstovais ir ten gyvenančiais lietuviais, bus priimami svečiai, norintys susipažinti su burlaiviu, išgirsti daugiau apie Lietuvą.

Kelionės metu burlaivis jau 10-ą kartą dalyvaus prestižinėje  regatoje „The Tall Ships Race North Sea“, kuri prasidės  rugpjūčio 26 dieną Blaido uoste, Jungtinėje Karalystėje, ir finišuos Gotenberge, Švedijoje, rugsėjo 6 dieną. Kapitono teigimu, visos įgulos laukia didelis išbandymas, tačiau kelionė planuojama entuziastingai, tai verčia jaustis reikalingiems: „Visa įgula iškart pagyvėjo, visi ruošiasi, nes tai kažkas naujo“, ‒ sakė burlaivio kapitonas Valdemaras Vizbaras.

Burlaivio „Brabander“ kapitonas V. Vizbaras šį maršrutą ketina įveikti jau antrą kartą. Pirmą kartą iki Islandijos ir atgal jis plaukė 2004 metais jachta „Rėja“.

Ekspedicijoje dalyvaujantys mokslininkai Šiaurės Atlanto vandenyno platybėse tiris, kokį šalutinį poveikį anglies dioksido koncentracijos didėjimui giliavandenėse jūrose  kelia ugnikalnių išsiveržimai.
Ejafjadlajokudlio ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje ekspedicijos mokslininkams suteikė unikalią galimybę tyrinėti jo poveikį jūrų biologijai.

Fitoplanktonas itin svarbus ekosistemai, nes sugeria į giliavandenę jūrą iš atmosferos patekusį anglies dioksidą. Fitoplanktono augimą tam tikrose srityse paprastai apriboja geležies trūkumas vandenyje, ir tikėtina, kad Atlanto vandenyno arktinė dalis yra viena tokių sričių. Fitoplanktonas paprastai žydi pavasarį, o sunyksta vasarą.

Mokslininkai tikrins hipotezę, ar ugnikalnio išsiveržimo metu padidėjęs geležies kiekis galėtų pavasarinį žiedėjimą pratęsti ir vasarą.

 

Ekspedicijos mokslininkai skirs laiko ir ekologinėms problemoms. Kaip antai, laivas praplauks šalia Golfo srovės, dabar jau žinomos ir kaip šiukšlių nešėjos nuo Pietų Amerikos krantų.

Ornitologai rinks medžiagą apie  Islandijos paukščius ir jų migracijos kelius.

Koncertas „Gimę Lietuvoje“ (tremtinių ir partizanų dainos kitaip) – birželio 13 dieną, 19:00 Lukiškių aikštėje !

Projektas „Gimę Lietuvoje“
75 – tųjų pirmojo Lietuvių trėmimo į Sibirą minėjimas Vilniaus Lukiškių aikštėje
Jauni menininkai skaitys partizanų ir tremtinių, kurie gimę nepriklausomoje Lietuvoje iki okupacijos, dienoraščių ištraukas, atliks savaip aranžuotas jų dainas, kurios sunkiu Lietuvai laiku, skambėjo tolimame Sibire ir, Lietuvos partizanų namais tapusiuose, Lietuvos miškuose. Modernus, jaunatviškas minėjimas bus naujas, pagarbus žvilgsnis į sunkų Lietuvai istorijos etapą.
Minėjimas vyks Vilniaus Lukiškių aikštėje, 75-tųjų pirmojo Lietuvių trėmimo į Sibirą metinių išvakarėse birželio 13 d. 19 val.
„Gimę Lietuvoje“ – tai projektas, skirtas paminėti 75-tąsias pirmojo Lietuvių trėmimo į Sibirą metines ir pagerbti okupacinio režimo aukas. Projektą sudaro du etapai. Pirmasis – tai kūrybinės dirbtuvės, kurių metu buvo renkama medžiaga, aranžuojami kūriniai, kuriama muzika. Antrasis – minėjimas. Minėjimo tikslas supažindinti ir suteikti Lietuvos jaunimui galimybę išgyventi Lietuvos istorijos tragiškąsias akimirkas.
Projektą įgyvendina VŠĮ „TV EUROPA“, projektas dalinai finansuotas Lietuvos kultūros tarybos. Projekto rėmėjai: LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS, UAB ROOTSLIVE, SOIREE.
Projekto meno vadovas Irmantas Jankaitis
Atlikėjai: Gabrielė Malinauskaitė, Viltė Ambrazaitytė, Adas Gecevičius, Mykolas Jankaitis
Prodiuseris Ignas Žvinakis

 

Projektą dalinai finansuoja:

LRKM-logo-LT-visi-01-300x1072748_2765-300x140

Projektą remia: 

398225_10150710843388363_26165221_n 314354_271733909524291_1183634037_n         563756_254991007991198_62888165_n

 

 

Sukurtas dokumentinis filmas „Mažoji Lietuva“

Dar visai neseniai Lietuva turėjo tik keturis oficialius etnografinius regionus, šiandien jų turime jau penkis. Prie Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos prisijungė ir Mažoji Lietuva.

Baltijos jūros skalaujami krantai – puiki vieta atsipūsti ir pailsėti. Gražūs, tvarkingi pliažai, nepaprasta gamta – visa tai Mažojoje Lietuvoje. Be abejo, Mažoji Lietuva gali pasigirti ne tik įspūdingu gamtos grožiu, bet ir įdomia krašto istorija. Dokumentinio filmo autorių manymu, atgyjančios senosios lietuvininkų tradicijos, atkuriami kostiumai, atliekamos Mažosios Lietuvos dainos, pasakojimai, senoji fotografija ir vietos muziejuose sukauptas etnografinis paveldas, parodytas žiūrovui ir pakomentuotas specialistų, sukels norą domėtis, didžiuotis ir dalintis savo krašto papročiais bei juos pritaikyti šiuolaikiniame gyvenime.

Dokumentinis filmas pristatytas Šilutėje Hugo Šojaus muziejuje ir Klaipėdoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

Filmas išleistas lietuvių, anglų, vokiečių kalbomis.

Filmą transliuoja : Marijampolės televizija, INIT TV, PAN TV, Šaulių televizija

 

Projekto partneriai:

silutes muziejus  Muziejaus logotipas

 

Projektą finansuoja: 

LRKM logo LT visi-01 2748_2765

 

Filmo pristatymo akimirkos Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje: