TV laida „Grįžtantys” – „Pragiedrulių” konkurso laureatė !

/

„Grįžtantys” – geriausia  televizijos aktualijų laida.  Daugiau apie apdovanojimus:  http://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/37/209173/tarp-konkurso-pragiedruliai-laureatu-ir-lrt-laidu-kurejai

Viena iš laidų „Grįžtantys” autorių Gailė Garnelytė. „Pragiedrulių” konkurso apdovanojimai 2018 m.

Nepriklausomybė atnešė daug galimybių, tarp kurių – gyventi bei kurti ateitį svečioje šalyje. Kiekvienas laidos herojus norėjo šias galimybes išbandyti, įgyti naujų žinių, kurias šiuo metu ryžtasi pritaikyti namie. Jie – pilni entuziazmo ir noro padėti savo šaliai. Projektui pasirinkta vadinamoji „lūžio karta“. Tai žmonės, gimę dar Sovietų sąjungoje (1980-1989 metais), tačiau augę jau nepriklausomoje Lietuvoje. Kokia yra dabartinė Lietuva ir jos jauni žmonės?

Autoriai: Gailė Garnelytė, Haroldas Klevinskas, Aleksas Matvejevas, Giedrius Karaliūnas, Algirdas Žvinakevičius

Laidas transliuoja: Marijampolės televizija, Šiaulių televizija, INIT televizija

Projektą remia „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“.

TV laidas galite rasti ir www.bernardinai.lt :

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-01-24-sugrizusieji-apie-sprendima-isvykti-ir-paskatas-sugrizti/167958

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-01-31-griztantys-kas-talentingus-juonuolius-is-pasaulio-centro-paskatino-grizti-i-tevyne/168073

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-02-05-griztantys-ten-ne-mano-salis/168131

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-02-28-grizantys-apie-svajoniu-siekima-svetur-ir-grizima-i-gimtine/168592

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-03-21-griztantys-net-ir-mazi-pokyciai-dziugina-savo-salyje/169011

TV laidų ciklas „Lietuvos gelmių istorijos”

/ ,

Lietuvos žemė tai ne vien laukai miškai ar upės, tai ir šimtų tūkstančių ar milijonų metų žemės gelmių istorija, kuri Lietuvoje mažai žinoma. Geologija dažnam  asocijuojasi su žvyro karjerais, vandens gręžiniais, gal dar su Puntuku… Laidų kūrėjai parodys, kaip per milijonus metų formavosi žemė, kur dabar yra Lietuva, kuo turtingos Lietuvos gelmės, kaip galima prognozuoti tolesnę žemės vystymosi raidą… Žemės gelmių istorija bus apžvelgiama bendrame Šiaurės ir Baltijos jūros šalių kontekste. Ekspedicija po Baltijos šalis, į kurią leisis kūrybinė grupė, atskleis, kaip formavosi žemė dabartinėje Lietuvos teritorijoje, parodys, kas galimai slypi Lietuvos žemės gelmėse.

Laidas transliuos: Marijampolės televizija, Šiaulių televizija, LRT kultūra

Projektą remia „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“.

TV laidų ciklas „Nepriklausomybės kovų verpetuose”

/

Pirmojo pasaulinio karo sumaištyje, Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuris skelbė, kad atkuriama Lietuvos valstybė ir atsižadama nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Vokietijai pralaimėjus karą, Lietuvos Taryba susirūpino Lietuvos gynimu ir kariuomenės organizavimu. 1918 m. lapkričio 23 d., Lietuvos ministras pirmininkas prof. A.Voldemaras išleido pirmąjį įsakymą dėl Apsaugos tarybos ir pirmojo pėstininkų pulko įsteigimo. Ši diena laikoma Lietuvos kariuomenės įkūrimo data. Į besikuriančią Lietuvos kariuomenę stojo savanoriai iš Kauno, Panevėžio, Kėdainių, Alytaus ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių. Karai dėl nepriklausomybės suformavo Lietuvos valstybės geopolitinį voratinklį, santykių žemėlapį, apibrėžė Lietuvos valstybės teritoriją, sudarė sąlygas valstybingumo ir tautinės kultūros plėtrai. Tuo pačiu metu atsirado ir gilūs randai, prieštaravimai, įtampos ir naujos sienos, iki šios dienos juntamos Lietuvos vidaus politikoje, kultūroje, gyventojų poliarizacijoje ir tarptautiniuose santykiuose. Visi kovoję už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę nėra pamiršti, jie pagarbiai prisimenami ir įrašyti į Lietuvos Nepriklausomybės kovų istorijos puslapius.

Laidas transliuos: Marijampolės televizija, Šiaulių televizija, Lietuvos Ryto televizija

Projektą remia „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“.

2021 metų sezono laidas rasite čia:

TV laidų ciklas „Pėdsakai veda į Lietuvą”

/

Ar žinome ir ką žinome apie įvykius, kurie turėjo įtakos Lietuvos ir kaimyninių šalių  kultūrinei ir istorinei raidai, kuo gali didžiuotis Lietuvos piliečiai? Kokiais faktais, asmenybėmis, kurie gal net nepaminėti mokykliniuose vadovėliuose, bet darė įtaką dabar jau kaimyninių  šalių gyventojams,  mūsų valstybės žmonės gali didžiuotis?  Būtent šis laidų ciklas turėtų sužadinti tuos jausmus, kurie glosto širdį, girdint apie mūsų šalies pasiekimus ar istorinių asmenybių brandą, kūrybingumą, meilę gimtajam kraštui ir sustiprinti istorinę atmintį. Mes turime kuo didžiuotis.

 

Laidas transliuoja: Marijampolės televizija, INIT TV, PAN TV, Šiaulių televizija

Projektą remia „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“.

 

 

Požemių labirintuose

/

Požeminį paveldą sudaro ne tik dvarų, bažnyčių ar  miestų architektūrinių ansamblių požeminė dalis, bet ir  buvę valstybės gynybiniai objektai nuo seniausių laikų – piliavietės, pilys, fortai, bunkeriai, partizanų žeminės, kareivinės  – turintys istorinę, architektūrinę, technologinę ar kraštovaizdinę vertes. Kadangi didėja susidomėjimas senaisiais kariniais  ir fortifikaciniais objektais visoje Europoje, tai vis dažniau ir Lietuvoje atkreipiamas dėmesys į išlikusius šios paveldo dalies kaip kultūros paveldo objektus ir kompleksus.

Laidų autoriai: Gerimantas Statinis, Justinas Lingys, Anatolijus Tetiušinas, Tomas Ribaitis, Algirdas Žvinakevičius

TV laidas transliuoja: PanTV, INIT TV, Šiaulių TV, Marijampolės televizija

   Projektą remia „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“.

Šventės ir tradicijos

/

Kiekviena valstybė švenčia ir pažymi svarbias savo istorijos datas.Tokių švenčių šventimas  supažindina žmones su tautos istorija, kultūros vertybėmis, padeda pažinti savo tautos kultūros paveldą ir gyvąją tradiciją, formuotis tautinei savimonei, etniniam kultūros ugdymui. TV laidų ciklas „ŠVENTĖS IR TRADICIJOS“ skirtas  ne tik prisiminti senąsias šventes ir tradicijas, įvertinti jų pokyčius, apžvelgti naujų tradicijų ir papročių atsiradimą, jų poveikį ir įtaką mūsų kasdieniniam gyvenimui, kultūros raidai, bet kartu pradėti bendresnę diskusiją su įvairių sričių specialistais ir visais aktyviais piliečiais, švenčių ir valstybinių renginių organizatoriais, kokiomis vertybėmis ir kriterijais vadovaudamiesi turėtume kurti naujas ir puoselėti senąsias šeimos ir tautos tradicijas.

Laidų autoriai: Inga Berulienė, Justinas Lingys, Anatolijus Tetiušinas, Tomas Ribaitis, Algirdas Žvinakevičius

TV laidas transliuoja: PanTV, INIT TV, Šiaulių TV, Marijampolės televizija

Projektą remia „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“.

Lietuvos aviacija

/

Lietuvos aviacija ir jos istorija – išskirtinė mūsų šalies valstybingumo dalis. Daugiau nei prieš keturis amžius Kazimiero Semenavičiaus pradėtos kurti kovinės raketos padėjo pagrindą aviacijos kūrimui.  Prieš pusantro šimto metų Aleksandras Griškevičius bandė sukurti garu varomą lėktuvą, o 20 a. pradžioje Jonui Gralevičiui pavyko sukonstruoti pirmąjį sklandytuvą.

Prieškario Lietuvos aviacija sunkiai skynėsi padangių kelius, tačiau 1919 m. Kaune atidaryta Aviacijos mokykla ir jos auklėtinių Jurgio Dobkevičiaus ir Antano Gustaičio sukonstruoti lėktuvai „Dobi“ bei „ANBO“ dar prieš Antrąjį Pasaulinį karą tiek pasauliui, tiek po kurio laiko Lietuvą okupavusiai SSRS tapo nenuginčijama žinia, kad, nors ir maža, mūsų šalis turi ir talentigų lakūnų, ir gabių aviacijos konstruktorių.

Laidų autoriai: Birutė Vyšniauskaitė, Valdas Babaliauskas, Vytas Jankevičius, Tatjana Ponikarčuk, Vladas Stanaitis, Algirdas Žvinakevičius

TV laidas transliuoja: PanTV, INIT TV, Šiaulių TV, Matijampolės televizija

 Projektą remia „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“.