Pagaliau pasiekėme Islandijos krantus. Pirmasis mūsų burlaivio „Brabander“ sustojimas ilgiausiame ir stulbinančio grožio Raydarfjordur fiordo gale, miestelyje, kuris gyventojų skaičiumi vargu ar pralenktų eilinį Lietuvos kaimelį.
Visą kelią nuo Stavangerio ir Šetlando salų, vėliau tarp Šetlando salų ir Forerų salų, paskutiniame etape iki Islandijos, hidroekologai dr.Ričardas Paškauskas ir doc.dr. Renata Pilkaitytė reguliarai ėmė vandens pavyzdžius, analizavo ir lygino pigmentų kiekį vandenyje įvairiose Šiaurės atlanto vietose, bandydami identifikuoti ir įvertinti Golfo srovės įtaką šiose platumose.
Tai yra pažintiniai – mokomieji tyrimai, nes išsamiems jūriniams tyrimams reikalinga daug sudėtingesnė įranga ir priemonės, ganėtinai kruopštus ir ilgas pasiruošimo etapas. Tačiau šiuos tyrimus derėtų vertinti kaip vienas pirmųjų Lietuvos mokslininkų pastangas dirbti tokiose atšiauriose platumose. Tai, tikimasi, bus vertinga paskata mokomiesiems studentų tyrimams ateityje.
Dr. Ričardo Paškausko nuomone, tokias praktikas galėtų atlikti studentai, besidomintys okeanologija ar studijuojantys gamtos mokslus Klaipėdos universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje, nes burlaivis „Brabander“ tiesiog idealiai sukurtas būsimųjų jūreivių mokymams bei mokslo reikalams. Ekspedicijos vadovas, dr. Nerijus Blažauskas ir laivo kapitonas Valdemaras Vizbaras, suprantama, pritaria tokiai mokslininkų nuomonei.
Vandenyno tyrinėtojų kruoščiai renkami vandens pavyzdžiai su visais jame esančiais mikroskopiniais organizmais specialiuose indeliuose užšaldomi šaldiklyje 80 laipsnių šaltyje. Tokia žema temperatūra reikalinga tam, kad galima būtų atlikti išsamius šių mėginių tyrimus vėliau laboratorijoje. Beje, kaip minėjo dr. Ričardas Paškauskas, šių mėginių analizė bus gana krupštus ir brangus procesas, kuriam reikalinga sudėtinga technika, todėl tolimesni surinktų mėginių tyrimai bus atliekami ne tik Lietuvoje, o apie šių tyrimų rezultatus sužinosime jau ateinančiais metais.
Yra čia ką veikti ir ornitologams, ir geologams. Islandijos gamtos įvairovė kerinti. Ornitologas Gediminas Gražulevičius registruoja ir fotografuoja čia sutinkamas paukščių rūšis. Neseniai jam pavyko užfiksuoti tik Islandijoje perinčią ančių rūšį – islandinę antį.
Matėme ir mums neįprastų reiškinių. Islandijoje dar išlikęs paprotys gurmanų maistui graibštais gaudyti gražuolius paukštelius mormonus. Čia juos visi vadina pufinais. Tai angliškas rūšies pavadinimas. Ši, pavadinkime, verslo rūšis, ašku savaime, niekur neafišuojama. Neradau jokių duomenų ir internete, bet kad tai vyksta – stebėjome patys. Tiesa, nuotraukos iš labai didelio atstumo pavyko ne itin kokybiškos. Tuo labiau, kad kratėmės laive, o mormonų medžiotojai stengėsi slėptis nuo tokių stebėtojų.
Šiuo metu mūsų laivas jau stovi šiauriausiame Islandijos miesto, Akureyri uoste. Šiluma nelepina. Vakar buvo 7laipsniai šilumos. Šiandien, liepos 30 dieną, šiek tiek šilčiau. Per šį ekspedicijos etapą apiplaukėme rytinę ir dalį šiaurinės Islandijos, aplankėme kelis fiordus, pabuvojome garsiojoje paukščių saloje Grimsey, kurią kerta poliarinis ratas, o sekmadienio rytą, liepos 31dieną, išplaukiame link vakariausio Europos taško.Ten rasime aukščiausias Europoje uolas, nusileidžiančias į Ledinuotąjį vandenyną, kur palankios sąlygos jūros paukščių perėjimui.
Ekspedicijos vadovo dr. Nerijaus Blažausko ir kapitono Valdemaro Vizbaro vadovaujama ekspedicija toliau tęsia savo kelionę.
